Balkonas yra tarsi miniatiūrinis daržas, kuriame be gėlių galite užsiauginti skanių ir sveikų daržovių. Įstiklintame balkone vegetacijos laikotarpis yra ilgesnis nei lauke, jame puikiai auga augalai, kuriems reikia šilumos, pavyzdžiui, pomidorai. Šviesiame balkone puikiai augs ir prieskoninės žolelės, ir daržovės. Tačiau ir pavėsyje galima auginti daug maistinių augalų. Pasinaudoję daržininko patarimais, kaip prižiūrėti, laistyti ir tręšti augalus, ant savo valgomojo stalo galėsite patiekti daržovių užaugintų savo balkone.

Daržininkystė daugiabučių balkonuose ir terasose nuolat populiarėja. Be gėlių, čia galima auginti ir įvairias daržoves.

„Remiantis mūsų apklausa, mėgstamiausia namų daržininkų veikla yra derliaus nuėmimas. Todėl suprantama, kad žmonės nori savo daržą išplėsti, pavyzdžiui, į daugiabučio balkoną. O kas gali būti smagiau nei savo balkone pasiskinti šviežių ir skanių pomidorų ar salotų“, – sako Inese Käspri, „Biolan“ daržininkystės konsultantė. 

Saulėje ir pavėsyje augantys augalai.

Prieskoniniai augalai, pupelės, salotos, kopūstai ir šakninės daržovės geriausiai auga atvirame balkone. Įstiklintas balkonas yra tarsi šiltnamis, jame geriausiai auga šilumą mėgstančios daržovės – pomidorai, aitriosios paprikos, agurkai ir baklažanai.

Beveik visiems augalams tinka saulėti balkonai pietų pusėje. Saulė pagerina žolelių ir daržovių skonį, pagreitina derliaus brendimą ir jį padidina.

„Jei balkonas yra pavėsingoje pusėje, nusiminti nereikia! Jame galima auginti pavėsį mėgstančius augalus, kurių derlingumas nepriklauso nuo žydėjimo. Pavyzdžiui, salotos, gražgarstės, prieskoninės žolelės, lapiniai kopūstai, ridikai ir lapiniai burokėliai yra puikios daržovės, kurias galima auginti pavėsyje“, – drąsina Inese Käspri.

Drąsiai auginkite augalus.

Augalus auginti galima pasėjus augalų sėklas arba nusipirkus jų daigų. Augalai į balkoną išnešami tik tada, kai nebėra naktinių šalnų pavojaus. Įstiklintame balkone augalus galite pradėti auginti gegužės pradžioje, o atvirame – gegužės pabaigoje.

„Daugelis pavasarinių gėlių atsparios vėsiam orui, todėl prieš sezoną balkoną verta papuošti našlaitėmis, svogūninėmis gėlėmis, nykštukinėmis raktažolėmis ir gebenėmis“, – pataria Inese Käspri.

Jau balandį galite pradėti auginti augalų daigus skirtus balkonui. Dar yra laiko pasėti lapinius kopūstus, bazilikus, citrinines melisas ir čiobrelius. Lauko agurkai ir cukinijos sėjami gegužės pradžioje, jiems užtenka trijų savaičių auginimo laikotarpio. Gegužę salotas, gražgarstes, lapinius burokėlius, krapus ir ridikėlius galima sėti iškart balkone.

„Jei norite lengvai ir greitai užsiauginti prieskoninių žolelių, parduotuvės daržovių skyriuje nusipirkite mėgstamų žolelių ir pasodinkite jas į didesnį vazoną ar auginimo maišą balkone. Kuo didesniame vazonėlyje nupirktas augalas, tuo geriau jis augs namuose “, – eksperimentuoti skatina konsultantė Inese Käspri. Balkone galima auginti ir lapines salotas. Salotos gerai auga vėsioje vietoje ir pradeda iškart augti, kai tik baigiasi šalčiai.

Bioanglis palengvina dirvožemio drėkinimą.

Balkone laistyti augalus daug sunkiau nei darže, nes balkonų augalai auginami vazonuose, maišuose ir kitose talpyklose, kur dirvožemio kiekis yra ribotas. Kuo mažesnis vazonas, tuo greičiau augalas sunaudoja dirvožemio vandenį.

„Balkonui reikėtų rinktis dirvožemį su bioanglimi. Laistant bioanglis gerai sugeria vandenį ir džiūdama perduoda jį augalams. Jei dirvožemyje yra bioanglies, augalus galima laistyti rečiau. Iš apačios drėkinami augalų vazonai (konteineriai) tinka balkonų augalams, nes jie savo talpose gali išsaugoti vandenį iki savaitės. Auginimo maišas, kuriame auginami pasodinti augalai, dedamas ant drėkinamo augalų vazono. Vanduo, esantis vazono dugne, rezervuare, įsigeria į auginimo maišo dirvožemį. Vandens užtenka įpilti tik kartą per savaitę. Drėkinamieji auginimo vazonai balkono daržininkui leidžia vasarą ilsėtis, jei tik jis nepamiršta pasirūpinti įstiklinto balkono ventiliacija“, – primena Inese Käspri.

Nepamirškite, kad šiltoje vietoje augalai sugeria daug daugiau vandens nei pavėsyje. Vėjas taip pat didina augalų vandens poreikį.

Profilaktinis tręšimas – patogus būdas tręšti balkonų augalus.

Kad subrandintų gerą derlių, augalui reikia daug maistinių medžiagų. Kadangi augalai greitai sunaudoja dirvožemio maistinių medžiagų atsargas, juos reikia tręšti papildomai. Profilaktinis tręšimas yra lengvas ir patogus būdas užtikrinti tinkamą augalų tręšimą.

„Tręšiant profilaktiškai, augalui jau sodinimo metu galima suteikti visą vasarą reikalingą maistinių medžiagų kiekį ir apie papildomą tręšimą nebereikia galvoti. Kai trąšos yra dirvožemyje, nėra rizikos, kad jos liks ant žolelių ar salotų lapų. Reikia nepamiršti, kad profilaktiniam tręšimui tinka tik granuliuotos organinės trąšos, pavyzdžiui, vištų mėšlo granulės“, – sako Inese Käspri.

Norint išvengti pertręšimo, profilaktinių trąšų negalima sumaišyti su visu dirvožemiu, jas reikia padalinti į lygias dalis. Augalo šaknys palaipsniui pasiekia profilaktines trąšas ir prireikus gauna iš jų maistinių medžiagų.

Profilaktinio tręšimo darbo eiga:

1. Pasodinkite augalus.
2. Pasodinę augalus, tarp daigų iškaskite duobutes.
3. Pagal dozavimo instrukcijas į duobutes įpilkite tinkamą kiekį granuliuotų organinių trąšų, pavyzdžiui, vištų mėšlo granulių.
4. Trąšas užberkite dirvožemiu. Nesumaišykite trąšų su dirvožemiu.
5. Vasarą augalus laistykite tik švariu vandeniu.

Daugiau informacijos:

Biolan daržininkystės konsultantė Inese Käspri (inese.kaspri@biolan.com +372 5566 4936)