Vejos ravėjimas rudenį: jei jūsų vejoje yra samanų, ruduo - puikus metas su tuo kovoti. Samanos vejoje dažnai atsiranda dėl to, kad laikui bėgant žemė sutankėja ir tai neleidžia vejos šaknų sistemai  normaliai kvėpuoti. Žolė be samanų – tai visų pirma gerai vėdinama žolė! Kiekvienais metais pageidautina atlikti vejos skarifikavimą.

Skarifikavimas: ši operacija labai naudinga vejai išvalyti ir atgaivinti. Po skarifikavimo veja sustiprėja ir pasidaro tankesnė. 
Vejoje metams bėgant susikaupia sausos žolės sluoksnis, susiformuoja veltinis, kuris vejos paviršiuje sulaiko drėgmę ir neleidžia prasiskverbti gilyn į dirvožemį. Žolės šaknims ima trukti deguonies.  Tad skarifikavimas yra geriausiais būdas atgaivinti veją. Taip pat ši procedūra apsaugo nuo ligų plitimo ir užtikrina žalesnę veją ištisus metus. 

Naudokite kelis metodus:

Išravėkite veją: išraukite piktžoles bei samanas. Skarifikavimas turėtų būti atliekamas ant šiek tiek drėgnos, bet ne per drėgnos ir ne per sausos žemės. Jei reikia, palaistykite veją. Skarifikavimas turėtų būti atliekamas per kryžminius praėjimus, kad būtų išvengta nepaliestų vietų. Skarifikavimo gylis yra nuo 2 iki 4 mm, nes per giliai operuojant galima ištraukti šaknis. Prieš skarifikavimą rekomenduojama veją nupjauti.

Vejos pjovimas: vejos pjovimas skirtas ne tik estetiniais tikslais, ši operacija skatina žolės šakojimąsi ir aktyvų augimą visomis kryptimis, todėl susiformuoja tankūs, turintys sveiką šaknų sistemą želmenys.

Rudenį, esant žemesnei temperatūrai ir dažnai lyjant, veja atgyja. Pjaunant atnaujinama reguliaresnė priežiūra ir trumpesnis pjovimo aukštis, kad būtų skatinamas geras žolės įsišaknijimas prieš žiemą.

Nepjaukite žolės žemiau 3–4 cm aukščio, nes tai neleis tinkamai vystytis jūsų vejai ir paskatins samanų atsiradimą.
Rudenį pjovimų skaičius mažėja, nes krentanti dirvožemio temperatūra stabdo žolės augimą. Tačiau rudenį nereikėtų visiškai atsisakyti vejos pjovimo. Būtina sekti orų prognozes ir paskutinį pjovimą atlikti likus 15 dienų iki šalnų pradžios, kad žolės aukštis prieš žiemojimą neviršytų 5-6 cm.

Nupjovus veją, būtina surinkti žolės pjovimo likučius. Užuot juos išmetę, geriau panaudokite kompostavimui ar dekoratyvinių augalų mulčiavimui. Mulčiavimas praturtina dirvą maistinėmis medžiagomis ir palaiko dirvoje drėgmę, tuo pačiu riboja piktžolių augimą.

Vejos trąšos: tręšimas taip pat padeda išlaikyti jūsų veją sveiką ir gyvybingą. Būtinai naudokite organines trąšas, nes jos nesunaikina mikrobų ar vabzdžių gyvenimą jūsų sode.

Pavyzdžiui, sliekai atlieka svarbų vaidmenį mūsų vejos požeminiame gyvenime. Jie kasa „galerijas“ dirvoje ir taip pagerina vandens prasiskverbimą. Kuo žolė trumpesnė, tuo daugiau maistinių medžiagų jai reikia augti. Taigi rinkitės lėtai veikiančias trąšas, kurias paskirstysite pavasarį ir rudenį. Rudens trąšose turėtų būti kalio ir fosforo. Esant sausam orui, veją patartina palaistyti prieš ir po tręšimo.

Vejos aeracija: norint prisotinti dirvą deguonimi, veją reikia aeruoti. Tai daroma esant sausam orui. Aeratoriumi daromi grunto pradūrimai. Po šios procedūros patartina porą dienų nevaikščioti po veją.